Straipsniai
Kokia meno terapijos nauda psichinei ir fizinei sveikatai…
Sveikam ar sergančiam bet kokia liga kyla daugybė išgyvenimų, minčių ir jausmų. Meno terapija – tai vienas pagalbos būdų, kuris padeda spręsti kylančius sunkumus, prisideda prie ligos gydymo. Dailės terapeutės Renatos Pribušauskienės manymu, meno terapija padeda be išimties visiems. Ji padeda išreikšti, iškrauti emocijas, jausmus per spontanišką kūrybą. Jeigu turite sunkumų, neužsidarykite savyje su liūdesiu, pykčiu, kalte, nelikite vieni su skausmu ieškokite savo mieste menų terapijos specialistų pagalbos. Apie tai – Renata Pribušauskienė, Žvėryno meno terapijos studijos dailės terapeutė.
Dailės terapeutai Kaune dalinosi patirtimi: terapija padeda gydant nuo priklausomybių, depresijos, užsitęsusio gedėjimo
Jau 26 m. veikianti Lietuvos dailės terapijos asociacija spalio pradžioje Kaune kvietė diskutuoti apie dailės terapiją nuo vaikystės iki senatvės. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje specialistai kartu paminėjo ir tarptautinę dailės terapijos dieną. Pirmoje renginio dalyje apie darbą su vaikais ir paaugliais pasakojo dailės terapeutės Edita Gilė, Giedrė Markauskienė, Ligita Skukauskaitė, Violeta Šimelionienė ir Sigita Lesinskienė. Antroje dalyje apie darbą su suaugusiaisiais kalbėjo Renata Pribušauskienė, Dalia Stiklerienė, Indrė Budreckytė-Budnikienė ir Irma Žemaitienė. Su gedinčiaisiais dirbanti dailės terapeutė Renata Pribušauskienė papasakojo jautriai palietusį atvejį. „Stipri akimirka. Nuo to prasidėjo gijimas. Labai svarbu, ar atleidai žmogui, kuris išėjo, tai gali būti lūžio momentas”, – pabrėžė ji.
„TerapiArta“ – vienas iš organizatorių, praūžusios konferencijos „Dailės terapija ir asmens sveikata ’23“
„TerapiArta“ – vienas iš organizatorių, praūžusios konferencijos „Dailės terapija ir asmens sveikata ’23“, šiais metais dedikuotos LSMU ir VDA jungtinės magistratūros studijų programos „Dailės terapija“ Lietuvoje gyvavimo 10-mečiui. Jubiliejinėje konferencijoje draugijos atstovių balsai itin ryškiai skambėjo, pranešimus skaitė: „TerapiArtos“ pirmininkė Aušra Sebeikaitė; valdybos narė dr. Jolita Rapolienė; Etikos komisijos pirmininkė Inga Musulienė; tikrosios narės Renata Pribušauskienė ir Vaida Virbilaitė. Konferencijos pertraukų metu, dalyviai galėjo apžiūrėti parodą „Dailėjauta“. Svarbu pažymėti, jog konferenciją praturtino būtent TerapiArta draugijos narių tapyba sukurta 2023 metų vasaros stovyklos metu.
Kokią įtaką mūsų sveikatai daro dailės terapija?
Gydantis dailės terapijos poveikis įrodytas mokslo tyrimais jau daugiau nei prieš 30 metų. Čia aktyviai fiziškai dirba rankos, sąmonė koncentruojasi į procesą. Taip kūrinio turinys apeina savigynos sienas, išlaisvinama pasąmonė. Dailės terapijos sesijoje būtini trys aktyvūs dalyviai – klientas, dailės terapeutas ir kūrinys. Klientas yra tas, kuris sesijos metu kurdamas konkretų kūrinį įkūnija savo vidinį pasaulį; dailės terapeutas – tas, kuris aktyvuoja kliento kūrybos procesą ir užduodamas klausimus keliauja kartu su klientu; ir kūrybos produktas – gydančio patyrimo saugi erdvė. Žmogus kviečiamas išreikšti temą, kurią dailės terapeutas formuluoja pagal įsivardintą, o kartais ir nutylėtą, dar neįsisąmonintą kliento problemą.
Kas yra dailės terapija ir kodėl ji tampa vis populiaresnė?
Kas yra dailės terapija ir kodėl ji tampa vis populiaresnė? Į šį klausimą atsako LSMU ir VDA dailės terapijos magistrantūros studentė Renata Pribušauskienė.
Dailės terapija jungia dvi savarankiškas disciplinas. Iš dailės, kaip meno šakos, ateina visa žmogaus kūrybos raiškos jėga. Per liniją, spalvą, kompoziciją, atlikimo manierą, pasirinktą techniką kalbame simboliais ir pasąmonės turiniais. Piešimas, spalvojimas ar lipdymas, nors ir geri dalykai, ir gali būti saviugdos menu pavyzdžiai, tačiau patys savaime nėra dailės terapija. Antra dedamoji – terapija – yra gydymas. Šiuo atveju jungiasi psichologijos, psichoterapijos, psichiatrijos elementai. Klijai, kuriais klijuojame nagrinėjamą kūrinį su autoriaus problema ir joje užkoduotu resursu, ateina iš filosofijos, istorijos, menotyros, literatūros, ikonografijos, etnografijos, semiotikos, religijotyros, ir dar daugelio kitų sričių. Nes kaip kitaip bandytume atpažinti iš pasąmonės atkeliavusį simbolį, prijaukinti šešėlį ar įprasminti užklydusio archetipo pėdsaką. O būtent tai ir traukia daugelį – pažinti save per archetipą, bendrą simbolį, spalvą.
Kaip dailės terapija padeda įveikiant krizines situacijas ?
Labiausia žavi dailės terapijos gebėjimas takiai ir greitai prisikasti iki žmogaus autentiškumo šerdies, pajausti jo gaivališką savastį. Taip galima padėti jam pasisemti jėgos. Pavyzdžiui, dirbant su netektimis, saugiai galime išgyvent jausmus, kurių negalėjome, neleidome sau patirti dėl įvairių priežasčių – neišverkėme, neišgedėjome, neatsisveikinome, neatleidome. Nėra vieno kelio, kiekvienas atvejis – unikalus. Tačiau kūrybinį pradą turime visi, o naudodami kūrybą terapijoje rezultatą pasiekiame gerokai greičiau nei kitais būdais. Per piešinį išgyventą skausmą galime suvokti, priimti. Integruoti tai, ko bijome, pažinti ko nepripažįstame. Per tai kuriame naujas neuronų jungtis – įprantame reaguoti kitaip, kad ir ateityje, nutikus panašiam stresui, gebėtume tą naują įgūdį tiesiog naudoti.
Lazdijų rajone – respublikinis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos renginys
Rugpjūčio 28–29 dienomis Mikabalių kaime (Seirijų seniūnija) vyko Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) narių bei aktyviausių savanorių kasmetinis susitikimas-seminaras. Į Lazdijų kraštą atvyko POLA atstovai iš 20 savivaldybių. Renginio metu slaugytoja, lektorė Laima Baršauskienė jautriai dalinosi mintimis apie žmogaus kelio pabaigą, bendravimo su paliatyviais onkologiniais ir sielovadą kalbėjo Pasauliečių pranciškonų ordino atstovas Aidas Adomaitis, apie dailės terapiją ir netektis pasakojo lektorė Renata Pribušauskienė.
Kontaktai